Keleiviams - LTOU Kaunas

Naujienos

Geri dalykai su vasara nesibaigia: 9 skrydžių rekomendacijos lapkričio mėnesiui Vasara baigėsi, bet tai nereiškia, kad turi baigtis kelionės. Lapkritis – puikus metas Europos miestus patirti kitaip – lėčiau ir giliau, skiriant daugiau dėmesio muziejams, kultūrai ir vietinėms virtuvėms. Tereikia pasirinkti tiesioginį skrydį iš kurio nors Lietuvos oro uosto ir leistis į kelionę, kurioje – mažiau skubėjimo ir daugiau progų atradimams, kuriems vasarą neretai pritrūksta laiko. Nuo pirmųjų Kalėdų mugių Vienoje ir Kopenhagoje iki Sicilijos skonių ar Stambulo istorinių turgų – devynios kryptys iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kurios tikrai vertos dėmesio ir lapkritį. Kalėdų mugės ir šiaurietiška ramybė Austrijos sostinė Viena, į kurią iš Vilniaus oro uosto skraidina oro bendrovės „Austrian“ ir „Ryanair“, Kalėdoms pradeda ruoštis jau lapkritį, tad šis mėnuo – geriausia galimybė šventinę atmosferą patirti dar neprasidėjus gruodžio šurmuliui. Šionbruno rūmų kalėdinė mugė duris atvers lapkričio 6 d., o garsioji mugė prie Rotušės – lapkričio 13 d. Ir, žinoma, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku Austrija keliautojams siūlo unikalų imperatoriškos architektūros, turtingų muziejų ir kavinių kultūros derinį. Kalėdų dvasia lapkritį pradeda alsuoti ir Danijos sostinė Kopenhagą, kurią tiesioginiais „Ryanair“ skrydžiais galima pasiekti iš Kauno, o SAS – iš Palangos ir Vilniaus. Šiemet Kalėdų mugė Kopenhagos centre, Nytorv ir Gammeltorv aikštėse, prasidės lapkričio 6 d., o šventinis sezonas Tivoli soduose – lapkričio 13 d. Ruduo – geriausias laikas patirti daniškam jaukumui, vietinių vadinamam „hygge“: lėtam laikui kavinėse ir pasivaikščiojimams tarp spalvingų pakrantės namų. Unikalų šiaurietiškos ramybės ir šiuolaikinio stiliaus scenarijų keliautojams rudenį siūlo ir Oslas, tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus pasiekiamas su „Norwegian“ bei „Ryanair“, o iš Palangos – su „Norwegian“ ir „Wizz Air“. Norvegijos sostinė lapkritį atskleidžia itin jaukų savo veidą. Vėlyvą rudenį čia ypač gera patirti skandinavišką atsipalaidavimą: pasikaitinti moderniose plaukiojančiose pirtyse Oslo fjorde priešais Operos teatrą, aplankyti pasaulinio lygio Muncho muziejų bei pasivaikščioti vaizdingomis krantinėmis. Be to, jau nuo lapkričio vidurio pagrindinėje miesto arterijoje – Karl Johans gate gatvėje – duris atveria garsioji Kalėdų mugė „Jul i Vinterland“. Miestų patirtys be turistų spūsčių Visai kitokį savo žavesį rudenį atskleidžia ir Lenkijos karališkasis miestas Krokuva, į kurią iš Vilniaus skraidina oro bendrovė „Wizz Air“. Mažesni turistų srautai leidžia be jokio skubėjimo tyrinėti Vavelio pilį, pasivaikščioti vaizdingomis Kazimiero kvartalo gatvelėmis ar pasimėgauti jaukia kavos pertraukėle Didžiojoje Turgaus aikštėje. O nuo lapkričio 27 d. čia prasideda ir viena gražiausių Vidurio Europoje Kalėdų mugių, kurioje kvepia tradiciniais lenkiškais patiekalais bei skanėstais. Be to, lapkritį Krokuvoje vyksta tradicinė akcija „Free November“, kurios metu įvairius muziejus, kultūrinius ir istorinius objektus galima lankyti visiškai nemokamai. Meno ir miesto kultūros gerbėjams puikiai tiks ir Amsterdamas, pasiekiamas tiesioginiais „airBaltic“ skrydžiais iš Vilniaus ir Palangos. Ne sezono metu galima ramiau susiplanuoti apsilankymus šiame mieste veikiančiuose pasaulinio garso muziejuose, pasivaikščioti kanalų pakrantėmis, atrasti mažesnes galerijas, knygynus ir skirtingą nuotaiką turinčius miesto rajonus. Amsterdamas geriausiai atsiskleidžia neskubant – palikus laiko ne tik žymiausiems objektams, bet ir spontaniškam sustojimui kavos ar vakarienei prie kanalo. Daugiau šviesos ir pietietiškų skonių Pavargus nuo tamsių ir vėsių lietuviško lapkričio dienų, verta pasidairyti pietų kryptimi. Lisabona, Katanija ir Stambulas šiuo metu vilioja švelnesniu oru, ilgesnėmis dienomis bei galimybe daugiau laiko praleisti vaikštinėjant mieste, mėgaujantis vaizdais ir vietine virtuve. Portugalijos sostinę Lisaboną iš Vilniaus oro uosto tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti bendrovės „airBaltic“ lėktuvais. Lapkritį miestas kviečia neskubant atrasti skirtingus jo rajonus – klaidžioti siauromis Alfamos gatvelėmis, pasivažinėti istoriniu tramvajumi, klausytis fado melodijų ar nuo miesto apžvalgos aikštelių stebėti Tacho upės panoramomis. Tai puikus metas paragauti šviežių jūros gėrybių, tradicinių pastel de nata pyragėlių, o po to pasivaikščioti Atlanto vandenyno pakrante. Rytinėje Sicilijos pakrantėje įsikūrusi Katanija, į kurią iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“ vilioja baroko architektūra, gyvybingais turgumis ir vietine virtuve. Čia verta paragauti sicilietiškų saldumynų, pasivaikščioti istoriniame centre ir, jei leidžia oro sąlygos, leistis į išvyką prie Etnos ugnikalnio. Visai kitokią, bet ne mažiau ryškią patirtį siūlo Stambulas, iš Vilniaus tiesioginiais skrydžiais pasiekiamas su „Turkish Airlines“. Miestas, jungiantis Europą ir Aziją, lapkritį kviečia ramiau pažinti istorinius rajonus, aplankyti Sofijos soborą, Mėlynąją mečetę ar Topkapi rūmus, pasivaikščioti Bosforo pakrante. Kelionė nebus pilna ir be apsilankymo Didžiajame bei Egipto turguose, kur tarp prieskonių, arbatų ir saldumynų galima pajusti tikrąjį Stambulo ritmą.

2026 10 27 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostų žiemos tvarkaraštyje – nauja kryptis, daugiau sostinių ir dažnesni skrydžiai Žiemos savaitgalis Prahoje, slidinėjimo atostogos Prancūzijos Alpėse ar kelionė į saulėtąją Tenerifę – spalio 25 d. Lietuvos oro uostuose prasidėsiantis aviacijos žiemos sezonas atvers įvairių kelionių galimybių. 2026–2027 metų žiemos tvarkaraštyje keleivių lauks nauja kryptis į Ženevą, sugrįžtantys sezoniniai skrydžiai ir daugiau tiesioginių skrydžių į Europos sostines. Artėjantį sezoną iš Vilniaus oro uosto bus siūlomos 48 reguliarios skrydžių kryptys, iš Kauno – 15, o iš Palangos – 6. Bendras reguliarių ir užsakomųjų skrydžių krypčių skaičius sieks 74. „Kartais iš pavienių oro bendrovių sprendimų skubama daryti išvadas apie visą Lietuvos oro susisiekimą. Tačiau svarbu matyti bendrą vaizdą. Lietuvos vartai į pasaulį tampa vis atviresni. Šį žiemos sezoną iš Vilniaus tiesiogiai bus pasiekiama jau 20 Europos sostinių bei skrydžiai dažnės į dalį pagrindinių Europos aviacijos centrų. Mūsų tikslas, kad žmonės galėtų saugiai ir patogiai keliauti, verslas lengviau pasiektų tarptautinius partnerius, o Lietuva būtų vis geriau pasiekiama iš užsienio“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. „Šį žiemos sezoną pasitinkame su keleiviams svarbiomis naujienomis – nuo naujos Ženevos krypties iki platesnio tiesiogiai pasiekiamų Europos sostinių pasirinkimo, įskaitant ir startavusius “Wizz Air” skrydžius į Berlyną. Be to, palyginti su praėjusia žiema, skrydžiai dažnės penkiolikoje maršrutų. Tai reiškia daugiau galimybių patogiau planuotis keliones – nesvarbu, ar planuojama trumpa verslo kelionė, ar savaitgalio išvyka į vieną Europos miestų“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Skrydžių dažnis augs iš Vilniaus oro uosto. Palyginti su praėjusia žiema, į Varšuvą ir Helsinkį per savaitę vidutiniškai prisidės keturi papildomi skrydžiai, į Kopenhagą, Frankfurtą, Stokholmą ir Briuselį – po vieną. Daugiau skrydžių numatoma ir iš Kauno – į Edinburgą prisidės du, o į Londoną, Liverpulį, Alikantę ir Stokholmą – po vieną papildomą skrydį per savaitę. Iš Palangos taip pat dažnės skrydžiai į Kopenhagą. Į Alpes – per naująją Ženevos kryptį Žiemos sezono naujiena aktyvaus poilsio mėgėjams – daugiau galimybių keliauti į slidinėjimo kurortus Alpėse. Nuo 2027 metų sausio 2 dienos startuoja tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Ženevą. Šveicarijos miestas, gerai žinomas kaip tarptautinės diplomatijos ir verslo centras, kasmet sutraukia keliautojus dėl savo patogaus susisiekimo su populiariais Prancūzijos ir Šveicarijos slidinėjimo centrais, tarp jų – garsųjį Šamoni (Chamonix) kurortą Monblano papėdėje. Nauji skrydžiai bus vykdomi 1 kartų per savaitę iki pat slidinėjimo sezono pabaigos – kovo mėnesio galo. Į žiemos tvarkaraštį taip pat sugrįš „Wizz Air“ skrydžiai į Grenoblį, įsikūrusį Prancūzijos Alpių prieigose. Keleiviams ir toliau išliks galimybė tiesiogiai pasiekti Italijos Turiną, Šveicarijos Ciurichą ir Vokietijos Miuncheną. Žiemos atostogų žemėlapyje – sugrįžtantys skrydžiai į Tenerifę ir Šarm aš Šeichą Kol vieni žiemą renkasi snieguotus kalnus, kiti ieško galimybės bent trumpam sugrįžti į vasarą. Tokiems kelionių planams Lietuvos oro uostų žiemos tvarkaraštyje išliks pietų Europos ir tolimesnių šiltųjų kraštų kryptys. Iš Vilniaus reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti Barseloną, Malagą, Maltą, Larnaką bei Dubajų. Į žiemos tvarkaraštį taip pat sugrįš ir reguliarūs skrydžiai į Tenerifę – didžiausią Kanarų salą, išsiskiriančią švelniu klimatu ir vulkaninės kilmės kraštovaizdžiais. Keleiviai iš Kauno galės rinktis tiesioginius skrydžius į tris pietų Europos kryptis – Ispanijos Alikantę ir Malagą bei Kipro Pafosą. Atostogų krypčių pasiūlą papildys specialūs užsakomieji skrydžiai. Iš Vilniaus jie numatyti į Turkijos kurortą Antaliją, Ispanijos Tenerifę bei Egipto Hurgadą ir Šarm aš Šeichą. Pažymėtina, kad šią žiemą užsakomieji skrydžiai į keleivių pamėgtą kurortą Šarm aš Šeichą bus vykdomi iš visų trijų Lietuvos oro uostų. Tai ypač aktualu keliaujantiems iš Kauno – ši atostogų kryptis sugrįžta į Kauno oro uosto tvarkaraštį po sėkmingo praėjusios žiemos sezono. Daugiau Europos sostinių – ir trumpoms išvykoms, ir tolimesnėms kelionėms Šį sezoną iš Vilniaus bus galima tiesiogiai pasiekti net 20 Europos sostinių, palyginti su 18 praėjusį žiemos sezoną. Praėjusią vasarą Vilniaus oro uosto skrydžių žemėlapį papildžiusios Europos sostinės – Praha ir Reikjavikas – išliks ir žiemos tvarkaraštyje. Praha – patraukli kryptis trumpoms žiemos išvykoms, traukianti keliautojus savo istoriniu senamiesčiu, o artėjant Kalėdoms – tradicinėmis mugėmis. Tuo metu tiesioginiai skrydžiai į Reikjaviką atveria galimybę pasiekti Islandiją, kai galima išvysti šiaurės pašvaistę. Specialiai gruodžio laikotarpiu skrydžiai į Reikjaviką vyks dažniau – 3 kartus per savaitę – todėl susiplanuoti greitą pabėgimą į sniego ir vulkanų kraštą taps kur kas paprasčiau. Žiemos tvarkaraštyje taip pat bus tęsiami vasarą pradėti vykdyti „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Gdanską, o kalėdiniu laikotarpiu „Norwegian“ vykdys skrydžius iš Palangos į Bergeną. Pastaroji jungtis ypač aktuali šventiniu laikotarpiu tarp Lietuvos ir Vakarų Norvegijos keliaujantiems gyventojams. Ne mažiau svarbios išlieka jungtys su didžiaisiais Europos aviacijos centrais. Tiesioginiai skrydžiai į Amsterdamą, Frankfurtą, Helsinkį, Kopenhagą, Varšuvą, Vieną ir Ciurichą suteikia keleiviams galimybę ne tik pasiekti šiuos miestus, bet ir patogiai tęsti keliones į daugelį Europos bei kitų pasaulio regionų krypčių. Bendrai susisiekimas su Europos sostinėmis gerėja 11 proc., o jungiamųjų skrydžių pasiūla per pagrindinius Europos aviacijos centrus – 8 proc. 2026–2027 metų aviacijos žiemos sezonas tęsis iki 2027 m. kovo 27 d. Interaktyvus skrydžių krypčių žemėlapis ir informacija apie skrydžius skelbiami Lietuvos oro uostų interneto svetainėje.

2026 10 23 Daugiau

Naujienos

2026 09 24 Daugiau

Naujienos

Kauno oro uoste – nauja daugiaaukštė automobilių aikštelė Kauno oro uoste atidaryta nauja daugiau kaip 900 vietų daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje keleiviai galės ne tik palikti savo transporto priemones, bet ir pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu į orlaivių kilimo ir nusileidimo taką. Bendras naujosios aikštelės plotas 25 tūkst. kv. metrų. Joje įrengta 912 automobilių stovėjimo vietų, iš kurių 96 skirtos žmonių su individualiais poreikiais transportui. Taip pat įrengta 10 vietų elektromobiliams su įkrovimo stotelėmis, dar 10 vietų numatyta įrengti ateityje. Atidarius naują aikštelę, bendras automobilių stovėjimo vietų skaičius oro uosto prieigose išaugo iki 2445 – maždaug 60 proc. Vienas naujojo objekto akcentų – iš viršutinio aikštelės aukšto atsiverianti panorama į lėktuvų kilimo ir nusileidimo taką. Tai pirmoji tokia infrastruktūrinė erdvė Kauno oro uoste, suteikianti galimybę keleiviams, juos lydintiems asmenims bei aviacijos entuziastams stebėti kylančius ir besileidžiančius orlaivius. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Kauno oro uostas aptarnavo 974 tūkst. keleivių – beveik 6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šiuo metu iš Kauno keleiviams siūlomos 26 skrydžių kryptys. „Kauno oro uostas šiandien yra svarbus viso regiono susisiekimo objektas, kuriame sparčiai auga tiek keleivių srautai, tiek skrydžių skaičius, todėl turime auginti ir infrastruktūrą. Naujoji aikštelė ne tik padeda spręsti automobilių stovėjimo vietų klausimą ir suteikia daugiau patogumo keleiviams, bet ir atliepia oro uoste veikiančių orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonių bei partnerių personalo poreikius“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Lietuvos oro uostų investicijos į naujosios aikštelės infrastruktūrą siekė 10 mln. Eurų. Statybos darbai buvo atliekami kartu su įmone „KRS“, o naujosios aikštelės operatorius – bendrovė „Stova“, valdanti prekės ženklą „Unipark“. Su šia įmone pasirašyta septynerių metų trukmės sutartis. Naujoje aikštelėje veikia skaitmenizuota valstybinio numerio automatinio atpažinimo sistema, kuri nuskaito transporto priemonės numerį įvažiuojant ir išvažiuojant. Keleiviams užtikrintas itin paprastas atsiskaitymas – jie gali mokėti savitarnos kasose, mobiliojoje programėlėje arba iš anksto rezervuodami stovėjimo vietą internetu. Aikštelėje pritaikyti šiuolaikiški ir ilgaamžiai infrastruktūros sprendimai: įrengta tarpaukštinė hidroizoliacija, nerūdijančio plieno deformacinių siūlių profiliai, o pakilimo ir nusileidimo rampos suformuotos „S“ trajektorija, kad judėti automobiliais tarp aukštų būtų patogu ir paprasta. Parkavimo vietų ir eismo žymėjimui pasirinkti epoksidiniai dažai, užtikrinantys didesnį dangos ilgaamžiškumą.

2026 08 27 Daugiau

Naujienos

Nuo pabėgimo kelioms dienoms – iki savaitės kelionės: skrydžiai iš Lietuvos oro uostų, kurie leis atostogų likutį išnaudoti prasmingai Atostogos nebūtinai turi trukti dvi savaites. Kartais pakanka trijų dienų, kad pakeistum aplinką, penkių – kad spėtum ne tik aplankyti miestą, bet ir jo apylinkes, o savaitės – kad visiškai atitrūktum nuo kasdienybės. Artėjant rudeniui daugelio mūsų kalendoriuose dar yra nepanaudotų atostogų dienų, tad Lietuvos oro uostai siūlo į keliones pažvelgti šiek tiek kitaip ir kryptį pasirinkti pagal turimą laiką. Nesvarbu, kiek atostogų dienų liko, skrydžių tvarkaraščiai iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų šiandien leidžia rinktis įvairius maršrutus tiek trumpam pabėgimui į Europos didmiesčius, tiek lėtesniam ir ilgesniam poilsiui. Verta turėti omenyje, kad skrydžių datos ir dažnumas gali keistis, tad prieš planuojant kelionę rekomenduojama pasitikrinti aktualią informaciją oro bendrovių interneto svetainėse. Trys dienos – ne per mažai Trijų dienų kelionei vienas patogiausių variantų – Amsterdamas. Oro bendrovė „airBaltic“ į Nyderlandų sostinę iš Vilniaus skraidina du kartus per dieną, o iš Palangos – trečiadieniais ir sekmadieniais, tad išvyką paprasta priderinti prie bet kokio grafiko. Per trejetą dienų čia galima patirti visus klasikinius miesto malonumus – pasivaikščiojimą į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktų kanalų krantinėmis, aplankyti pasaulinio lygio Rijksmuzeum ir Van Gogo muziejus bei pasimėgauti vakariene viename restoranų, kurių lygiu Amsterdamas garsėja visoje Europoje. O kelionę planuojantiems rugsėjį ar spalį verta pasitikrinti ir renginių kalendorių ir kelionę praturtinti unikaliomis kultūrinėmis patirtimis. Pavyzdžiui, rugsėjį Amsterdame vyksta drąsus ir netradicinis teatro bei meno festivalis „Amsterdam Fringe“, o spalį miestą net penkioms dienoms užplūsta legendinis, jau tris dešimtmečius gyvuojantis, elektroninės muzikos festivalis „Amsterdam Dance Event“ (ADE). Netradicinių patirčių gali pasiūlyti ir dar vienas trijų dienų pabėgimo variantas – ilgojo savaitgalio kelionei puikiai tinkantis Diuseldorfas, į kurį ketvirtadieniais ir sekmadieniais skraidina „airBaltic“. Šis miestas ypač patiks ieškantiems ne tik vokiškos atmosferos, bet ir gyvos meno bei kultūros scenos. Diuseldorfas garsėja viena svarbiausių Vokietijos meno akademijų, o jo muziejuose ir galerijose galima susipažinti tiek su klasikinio, tiek šiuolaikinio meno kūriniais. Per tris dienas verta pasivaikščioti Reino krantine, užsukti į MedienHafen rajoną, kuriame išsiskiria Franko Gehry suprojektuoti pastatai, ir atrasti ir netikėtą Japonijos kampelį: mieste gyvena viena didžiausių japonų bendruomenių Europoje, o aplink Immermannstraße susiformavęs „Little Tokyo“ kvartalas su ramenų restoranais, sušinėmis, tradiciniais izakaya barais ir kultūrinėmis erdvėmis. Keliautojų, norinčių kelioms dienoms pasinerti į niekada nemiegančio megapolio atmosferą, visuomet laukia Londonas. Į Anglijos sostinę oro bendrovė „Ryanair“ skraidina iš visų trijų Lietuvos oro uostų, o „Wizz Air“ – iš Vilniaus ir Kauno. Londone net ir trys dienos gali prabėgti taip greitai, kad suspėti pamatyti viską, ko norėtųsi, vargu ar pavyks, tačiau būtent dėl to ši kryptis puikiai tinka tiems, kurie nori intensyvaus savaitgalio mieste. Per kelias dienas galima aplankyti vieną iš pasaulinio garso muziejų – „British Museum“, „Tate Modern“ ar „Victoria and Albert Museum“, pasivaikščioti palei Temzę nuo Vestminsterio iki Borough Market, o vakarą praleisti viename iš daugybės miesto teatrų. Norintiems kitokio Londono verta užsukti į Camden Market ar pasivaikščioti spalvingomis Notting Hill kvartalo gatvėmis. Nuo miestų iki gamtos Išskirtine architektūra ir turtinga istorija garsėjanti Praha – puikus pasirinkimas šiek tiek ilgesnei, pavyzdžiui, penkių dienų kelionei. Skrydžius į Čekijos sostinę penktadieniais ir sekmadieniais iš Vilniaus oro uosto vykdo oro bendrovė „airBaltic“, o nuo rugsėjo 5 d. šia krypti pradės skraidyti ir „Wizz Air“. Per kelias dienas spėsite ne tik pasivaikščioti Prahos senamiesčiu Karolio tiltu ar pasigrožėti vaizdu nuo Prahos pilies, bet ir išvykti už sostinės ribų. Pavyzdžiui, traukiniu lengvai pasieksite Kutná Hora miestelį, garsėjantį unikalios architektūros Šv. Barboros katedra ir kaulų koplyčia. Gamtai neabejingi keliautojai per šį laiką gali nuvykti į pasakišką Bohemijos Šveicarijos nacionalinį parką su įspūdingų formų uolomis arba pasimėgauti ramybe Mariánské Lázně kurortiniame miestelyje. Pabėgimui į gamtą puikiai tiks ir Bergenas, į kurį iš Palangos oro uosto antradieniais ir šeštadieniais skraidina oro bendrovė „Norwegian“. Šis miestas ne veltui vadinamas vartais į Norvegijos fiordus. Penkios dienos leis neskubant patirti garsųjį „Norway in a Nutshell“ maršrutą, apimantį kelionę vaizdingu geležinkeliu, plaukimą stačiomis uolomis apsuptais fiordais ir istorinį medinės architektūros Bryggen kvartalą. Gausybę įspūdžių padovanoti gali ir skrydžio į Briuselį pasirinkimas. Iš Vilniaus šį miestą keturis kartus galima pasiekti su kompanijos „Brussels Airlines“ lėktuvais, o iš Kauno pirmadieniais ir ketvirtadieniais skraidina „Ryanair“. Atskridus galima patirti ne tik Europos sostinę, bet ir pasinaudoti puikiai išvystytu Belgijos geležinkelių tinklu. Vos per valandą traukiniu pasieksite pasakiškos architektūros bei kanalų apsuptą Briugę arba mados ir menų sostinę Antverpeną, todėl kelionė gali virsti puikia pažintimi su visu Flandrijos regionu. Pratęsti vasarą – paprasta O jei nepanaudotų atostogų dienų turite dar daugiau, galite rinktis išvyką į Vieną, į kurią pirmadieniais, trečiadieniais ir sekmadieniais skrydžius vykdo oro bendrovė „Austrian Airlines“, o antradieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais – „Ryanair“. Savaitė Austrijoje gali padovanoti gausybę pačių įvairiausių įspūdžių – nuo operos spektaklių, imperatoriškųjų rūmų ir kavinių kultūros Vienoje iki išvykų į vaizdingus vyno regionus Alpių papėdėje, senovines pilis bei atokius vienuolynus. O jei Lietuvoje prasidėjus rudeniui, kiltų noras pratęsti vasarą, galima rinktis pirmadieniais ir penktadieniais iš Kauno oro uosto vykdomus bendrovės „Ryanair“ skrydžius ir Pafosą – vaizdingą Kipro kurortą ant Viduržemio jūros kranto. Savaitė čia padovanos ne tik paplūdimius ir šiltą vandenį, bet ir galimybę pažinti antikinį deivės Afroditės salos paveldą bei paragauti vietinės virtuvės gėrybių.

2026 08 19 Daugiau

Naujienos

Lietuvos Raudonasis Kryžius ir Lietuvos oro uostai stiprina pasirengimą krizėms: savanoriai mokysis veikti oro uostuose Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) ir AB Lietuvos oro uostai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti pasirengimą veikti didelių incidentų, ekstremaliųjų situacijų, masinių nelaimių ar galimo karinio konflikto metu. Susitarimas leis LRK pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriams iš anksto pažinti ir suprasti oro uostų infrastruktūrą, veiklos procesus ir pasirengti sklandžiai teikti pagalbą paveiktiems žmonėms. Pagal poreikį LRK savanoriai galės būti pasitelkiami Vilniaus, Kauno, o pagal galimybes – ir Palangos oro uostuose. Sutartis leis iš anksto suderinti savanorių aktyvavimo mechanizmą, patekimo į oro uostų teritoriją procedūras, veikimo tvarką, taip pat organizuoti bendras pratybas ir mokymus. Prireikus LRK savanoriai galės papildyti oro uostų operacinius pajėgumus humanitarinės pagalbos srityje: teikti pirmąją pagalbą ir pirmąją psichologinę pagalbą, padėti registruoti bei informuoti paveiktus asmenis, valdyti žmonių srautus, pasirūpinti pažeidžiamais keleiviais, organizuoti humanitarinę pagalbą ir vykdyti šeimos ryšių atkūrimo veiklas. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės Ingridos Damulienės, šios partnerystės pamatas yra Raudonojo Kryžiaus, kaip pagalbininko valstybei krizių metu, rolės išpildymas: mūsų savanoriai iš anksto mokysis veikti savo specifiką turinčioje oro uostų aplinkoje, kad prireikus galėtų greitai mobilizuotis ir sustiprinti šios institucijos pajėgumus. „Krizės metu savanoriai turi ateiti ne į nepažįstamą aplinką, o ten, kur jau aiškiai supranta procesus, saugumo taisykles ir savo funkcijas. Oro uostuose krizė labai greitai gali paveikti didelius žmonių srautus, todėl čia nėra vietos blaškymuisi. Ši partnerystė stiprina ir savanorystės tradiciją Lietuvoje, nes rodo, kad tinkamai parengti ir į bendrą veikimo sistemą įtraukti savanoriai tampa realia ir būtina atrama valstybei masinių krizių metu“, – sako I. Damulienė. Anot Lietuvos oro uostų saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktoriaus Vido Kšano, didelių incidentų, ilgalaikių skrydžių ar oro uostų veiklos sutrikimų metu greitai išauga pagalbos žmonėms poreikis: keleiviams reikia aiškios informacijos, pažeidžiamiems asmenims – papildomo dėmesio, šeimoms ir artimiesiems – ryšio ir koordinavimo. „Tokiose situacijose svarbu turėti iš anksto pasirengusį partnerį, kuris supranta oro uosto aplinką ir gali greitai įsitraukti į pagalbą žmonėms. Bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi padės kokybiškai pasirengti sudėtingiems scenarijams, sustiprinti oro uostų operacinius pajėgumus ir geriau valdyti humanitarinius krizių padarinius“, – sako V. Kšanas. Lietuvos Raudonasis Kryžius jau kelerius metus kryptingai stiprina tiek organizacijos pasirengimą užtikrinti pagalbininko valstybei funkciją ekstremaliųjų situacijų, krizių ir galimo karo atveju, tiek visuomenės atsparumą geriau veikti nelaimių metu.

2026 07 16 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai birželį pasiekė dar vieną visų laikų rekordą: užfiksuotas net 11 proc. augimas Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad birželio mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai bendrai aptarnavo beveik 742 tūkst. keleivių ir pasiekė dar vieną visų laikų rekordą. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį rekordinių keleivių srautų sulaukė visi trys oro uostai, kuriuose bendrai užfiksuotas net 11 proc. augimas lyginant su 2025-ųjų birželiu. Gegužę aptarnavęs beveik 735 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas birželį toliau išlaikė rekordines augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 741,8 tūkst. keleivių. Tai – net 11,2 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų birželio mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmąjį pusmetį yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų pirmuoju pusmečiu. Kiekvienas šių metų pirmojo pusmečio mėnuo Lietuvos oro uostams atnešė naujus visų laikų rekordus. Didžiausią augimą birželį pasiekė Vilniaus oro uostas – 13,1 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau kaip 547 tūkst. keleivių. Srautus pastebimai (6,4 proc.) augino ir Kauno oro uostas, birželį užtikrinęs patogias keliones beveik 156 tūkst. keleivių. Birželį keleivių skaičius augo ir Palangos oro uoste, pasiekęs beveik 39 tūkst. – 4,8 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visi trys oro uostai birželį ne tik išlaikė keleivių srauto augimą, bet ir viršijo rekordus, pasiektus analogišku laikotarpiu pernai. „Džiaugiamės, kad birželis Lietuvos oro uostams atnešė dar vieną visų laikų rekordą. Nepaisant birželio trukmės – tik 30 dienų, mums visame tinkle pavyko pasiekti net dviženklį, 11 proc., augimą. Tai reiškia, kad visi šeši šių metų mėnesiai mums buvo rekordiniai, o tai atspindi neblėstantį norą keliauti ir pažinti pasaulį per naujas ir jau pamėgtas kryptis“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Iš viso LTOU tinkle 2026 metų birželį įvyko 9,4 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų birželį LTOU aptarnavo beveik 5,8 tūkst. skrydžių, daugiausiai jų – virš 4,2 tūkst. – Vilniaus oro uoste. Aptarnautų skrydžių skaičius birželį augo visuose trijuose oro uostuose, o ženkliausias augimas (11,1 proc.) užfiksuotas taip pat Vilniaus oro uoste.

2026 07 02 Daugiau

Naujienos

5 kryptys vasarą iš Lietuvos – norintiems muzikos žvaigždžių koncertų Ariana Grande, Katy Perry ar Bad Bunny – gal ryte klausant radijo aplanko mintis, kad būtų smagu vieno iš jų dainą gyvai išgirsti ir net padainuoti koncerte? Tuomet metas pasidairyti bilieto į koncertą ir keliauti ten tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus, Kauno arba Palangos oro uosto. Didžiosios muzikos žvaigždės ir jų koncertai Europos miestuose yra lengvai ir patogiai pasiekiami. Varšuva su Bad Bunny Benito Antonio Martinez Ocasio arba Bad Bunny liepos viduryje bus svečias Varšuvoje. Todėl į svečius jis kviečia ir minias gerbėjų iš kaimyninių šalių. Liepos 14 dieną Varšuvos „Narodowy“ stadione jis atliks ne vieną savo hitą, pradedant nuo „Yo Perreo Sola“, „Dakiti“, „Titi Me Pregunto“ ir kitų. Nuskridę į Varšuvą iškart suprasite, kodėl Puerto Rike gimęs atlikėjas dabar toks populiarus ir savo energija patraukia milijonus gerbėjų. Vienas didžiausių pastarųjų metų pasaulinės muzikos fenomenų Bad Bunny pakėlė ispaniškai atliekamą regetoną ir lotynišką trepą į aukščiausią pasaulinių stadionų lygą. Įdomu tai, kad Bad Bunny ilgą laiką sąmoningai laužė popžvaigždės standartus: jis eksperimentuoja su įvaizdžiu, mada, nagų laku, lyčių stereotipais ir scenoje kuria personažą, kuris yra provokuojamai laisvas. Atlikėjo slapyvardį padiktavo vaikystės nuotrauka, kurioje jis buvo apsirengęs zuikučiu, bet atrodo piktas ir nepatenkintas. Į Bad Bunny koncertą Varšuvoje patogiausia skristi iš Vilniaus į Varšuvą su „LOT Polish Airlines“. Skrydis trumpas, o Chopino oro uostas patogiai sujungtas su miestu. Veiklų ir pramogų Lenkijos sostinėje apstu ir be koncertų – lankytojų laukia muziejai ir galerijos, o ramiai pavasaroti galima tiesiog išsitiesus paplūdimyje prie Vyslos arba nuvažiavus į Moczydlo vandens parką su lauko baseinais ir čiuožyklomis. Charlie Puth jaukumas Edinburge Charlie Puth koncertas Edinburge liepos 21 dieną turėtų būti vienas tų vakarų, kuriuose svarbiausia ne vien scena, šviesos ar efektai, o ryšys su publika. Gerbėjai amerikiečių atlikėją myli dėl to, kad jo dainos dažnai atrodo itin asmeniškos, lengvai atpažįstamos ir tarsi parašytos po emocijų blyksnio. Todėl jos ilgai pasilieka galvoje. Koncertuose su Charlie Puth visada dainuoja daug žmonių – ir tie gerbėjai, kurie jį seka nuo „See You Again“, ir tie, kurie atrado jį dėl „Attention“, „We Don’t Talk Anymore“ ar „Light Switch“. Tiek muzikos kritikus, tiek paprastus klausytojus žavi šio talento kūrybiškumas – jis, regis, niekada nenutraukia savo kūrybos proceso – iš paprasto garso, frazės ar ritmo sukuria užkrečiamą dainą. Socialiniuose tinkluose Charlie Puth puoselėja įvaizdį atlikėjo, kuris ne tik lipa ant scenos, bet ir leidžia pamatyti, kaip gimsta muzika. Dėl to jo koncertai pasižymi artumu ir yra labai jaukūs – publika ateina ne tik išgirsti priedainių, bet ir pamatyti žmogų, kuris vis dar tyrai bei nuoširdžiai džiaugiasi muzika. Charlie Puth dainos dažnai skamba kaip asmeniški prisiminimai, o Škotijos sostinė vasarą atrodo kaip vieta, kurioje šios prisiminimų istorijos iš tiesų galėjo nutikti. Vieną vakarą – pilna salė, dainuojanti „Attention“ ar „See You Again“, kitą rytą – akmenimis grįstos gatvės, pilies vaizdas ir jausmas, kad dėl tokios kelionės tikrai buvo verta susikrauti lagaminą. Iš Kauno tiesioginiu „Ryanair“ skrydžiu pasiekiamas Škotijos miestas koncertui suteiks ypatingą foną. Edinburge paprastas pasivaikščiojimas gali atrodyti kaip scena iš filmo: akmeninės gatvės, kalvos, pilies siluetas, senamiesčio laiptai ir vaizdai, atsiveriantys nuo aukštų kalvų. Liepą čia norisi būti lauke – vaikščioti po senamiestį, užsukti į jaukius barus, pasilikti vakarui ir pajausti, kaip įspūdingą kraštovaizdį apgaubia sutemos. Į Londoną – dėl Ariana Grande Keturis „Grammy“ apdovanojimus turinti Ariana Grande šiuo metu yra tituluojama viena ryškiausių šiuolaikinės popmuzikos vokalisčių. Jos balsas dažnai lyginamas su didžiųjų R&B ir popmuzikos dievaičių, o dainos tapo neatsiejama pastarojo dešimtmečio popkultūros dalimi. Tarp ryškiausių hitų – „Thank U, Next“, „7 rings“, „Problem“, „No Tears Left to Cry“ ir daugybė kitų. Rugpjūčio pabaigoje Londone atlikėja numato pasirodyti ne vieną vakarą – dar nevėlu išsirinkti sau patogiausią datą. Pastaraisiais metais Ariana Grande toliau gausino sekėjų jūrą socialiniuose tinkluose ir daug dėmesio skyrė aktorystei – ypač vaidmeniui filme „Piktoji“, kuris dar labiau sustiprino jos, kaip ne tik dainininkės, bet ir scenos bei kino atlikėjos, įvaizdį. Arianos Grande gerbėjai gali rinktis vieną iš tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Londoną. Iš Vilniaus, Kauno arba Palangos į Londono oro uostus skraidina „Wizz Air“ ir „Ryanair“ oro bendrovės. Vasarą kiek tuštesnis, lėtesnis ir erdvesnis Londonas siūlo turtingą kelionių patirtį. Prieš koncerto vakarą ar kitą dieną po jo užtenka pasirinkti kelis ryškius akcentus. Galima pasivaikščioti palei Temzę iki Tauerio tilto, užsukti į Hyde parką piknikui ar trumpam atokvėpiui, o vakare panirti į Soho gatveles su barais ir restoranais. Jei norisi klasikinio Londono vaizdo, verta palikti laiko ir Bakingamo rūmams – tai paprastas būdas kelionę papildyti ne tik koncertu, bet ir didingo istorinio miesto atmosfera. Katy Perry spalvos išsiskleis Italijoje Katy Perry koncertai dažnai primena ne tik muzikinį pasirodymą, bet ir spalvingą teatrališką šou. Jos repertuare – dainos, kurias moka ištisos kartos: „Firework“, „Roar“, „Teenage Dream“, taip pat „I Kissed a Girl“, „California Gurls“ ar „Dark Horse“. Ilgame kūrybos kelyje Katy Perry išlieja daug energijos, humoro, ryškių įvaizdžių ir stadionams pritaikytų priedainių. Dėl to jos dainos vasaros vakarą, liepos 19 dieną, po atviru dangumi pavers tikra popmuzikos švente, kurios verta laukti. Tačiau maršrutas iš Lietuvos į Katy Perry gali pasirodyti netikėtas – šventė vyks Lucoje, kuri yra lengvai pasiekiama, jeigu iš Kauno su „Ryanair“ nuskrisite į Pizą. Apskritai, Piza vasarą yra nuostabūs vartai į visą Toskanos regioną. Iš čia iki Lucos galima patogiai nuvykti traukiniu, tad koncertinė išvyka lengvai virsta trumpomis itališkomis atostogomis. Nusileidžiate Pizoje, pasivaikštote po vieną garsiausių Italijos miestų, o vakare ar kitą dieną keliaujate į galingą koncertą, kur be skrupulų riaumosite tarsi tigrai su Katy Perry. „The Neighbourhood“ su Kelno kaimynų dvasia Ar iš Kauno su „Ryanair“ nuskridus į Vokietijos miestą Kelną ten vasarą bus taip karšta kaip Kalifornijoje? Nebūtinai. Tačiau rugpjūčio 30 dieną šiame mieste koncertuos JAV grupė „The Neighbourhood“, kilusi iš Kalifornijos. 2011 m. susikūrusią grupę išgarsino „Sweater Weather“ – daina, kuri tapo vizitine kortele ir iki šiol skamba kaip melancholiškas miesto vakaro himnas. Grupės muzikoje daug tamsesnės nuotaikos, lėto pulso, R&B atspalvių ir nostalgiškos atmosferos, todėl jų koncertas Kelne bus ne vien triukšmingas vakarėlis. Kelno atmosfera tokiai muzikai labai tinka. Prieš koncertą verta pasivaikščioti Reino pakrante, sustoti prie Hohencolernų tilto, padabinto su tūkstančiais meilės spynelių, pažiūrėti į kylantį Kelno katedros siluetą ir leisti miesto ritmui truputį sulėtėti. Vakare, kai pakrantėje įsižiebia šviesos, „The Neighbourhood“ dainos – „Sweater Weather“, „Daddy Issues“, „Afraid“ – tarsi natūraliai perteikia tokią pat nuotaiką: vanduo, miestas, lengva melancholija ir koncertas vos už kelių stotelių. Po koncerto galima apmąstyti įspūdžius vaikštinėjant Reino pakrante arba susipažinti su vietiniais barais ir klubais, nes naktinis gyvenimas senamiestyje yra pakankamai aktyvus – visada rasite „kaimyną“, kuris papasakos apie vietinį gyvenimą.

2026 06 30 Daugiau

Naujienos

Šaltostogų pasirinkimas iš Lietuvos oro uostų – 7 kryptys Atostogos vėsesnėse vietovėse per vasaros kaitrą atsiduria ne tik Pietų Europos gyventojų planuose. Orų prognozės Lietuvoje kai kuriuos žmones taip pat priverčia pasvarstyti apie šaltostogas užsienyje – šiauriau esančiose vietovėse. Lietuvos oro uostai siūlo skristi į miestus, kuriuose vasara gali būti vėsesnė. Suomijoje pirtys populiarios ir vasarą Kalėdų senelis gyvena Suomijoje. Vien tai gali būti ženklas, kad ši šalis yra pats tas žmonėms, kurie per Jonines svajoja apie besmegenių lipdymą. Nors Helsinkio parkuose vasarą besmegenių nepamatysite, tačiau mėgautis vėsesne vasara šiame mieste – paprasta. Pirmiausia dėl to, kad Suomijos sostinė alsuoja ramybe ir siūlo poilsį prie vandens. Atvykusiems į Helsinkį vasarą verta išbandyti „Allas Sea Pool“ – pačiame miesto centre esančią vietą, kur baseinai, Baltijos jūra ir suomiška pirties kultūra suformuoja tobulą derinį. Galima maudytis, kaitintis saunoje, tada vėl šokti į vandenį ir stebėti Helsinkio uosto gyvenimą. Jei norisi gyvesnės nuotaikos, tinka „Hietaranta“ paplūdimys, o ieškantiems stilingo suomiško ritualo – „Loyly“, kur sauna ir jūra yra tarsi sesės. Keliaujant su šeima, viena jaukiausių vietų – „Korkeasaari“ zoologijos sodas, įsikūręs atskiroje saloje. Vasarą ten galima nuplaukti keltu, o tarp gyvūnų ekspozicijų, uolų ir jūros vaizdų smagu praleisti pusdienį. Zoologijos sode gyvena daugiau kaip 150 gyvūnų rūšių. Skirti laiko verta ir „Suomenlinna“ jūros tvirtovei – UNESCO saugomam objektui, į kurį vasarą taip pat plaukia keltai. Lankytojų laukia ir „Linnanmaki“ atrakcionų parkas. Į Helsinkį patogiausia dairytis tiesioginių skrydžių iš Vilniaus su „Finnair“. O jei norisi nutūpti dar šiauriau ir pasigrožėti nuostabiu architektūriniu paveldu, verta apsvarstyti kelionę į Turku – miestą su „Wizz Air“ taip pat galima pasiekti iš Vilniaus. Stokholmas siūlo maudynes kalėjimo saloje Legendinį atrakcionų parką turi ir Švedijos sostinė Stokholmas. Legenda gyvuoja Djurgardeno saloje – atrakcionų parkas „Grona Lund“ yra tarsi didelė adrenalino gamykla. Jos paskirtis – kad vasarą miestas būtų garsesnis, spalvingesnis ir žaismingesnis. Todėl atrakcionų parke yra visko: veikia karuselės, amerikietiški kalneliai, apžvalgos ratas, žaidimai, kvepia maisto vagonėliai ir vyksta koncertai prie vandens. Parkas veikia nuo 1883 m., turi daugiau nei 30 atrakcionų, todėl čia galima suplanuoti visą popietę ar vakarą. Be to, visai šalia yra ir Skansenas – muziejus po atviru dangumi bei zoologijos sodas, tad sala yra viena geriausių Stokholmo vasaros stotelių šeimoms. Maudynėms verta rinktis Langholmsbadet – miesto paplūdimį buvusioje kalėjimo saloje, kuri šiandien labiau primena žalią vasaros slėptuvę. Čia galima maudytis, ilsėtis ant uolų ar žolės, o po to pėsčiomis grįžti į miesto centrą. Dar viena patogi vieta – Smedsuddsbadet Kungsholmen salos paplūdimys. Apskritai, miestas išsidėstęs ant salų, todėl vanduo čia visada šalia. Jūra ir kanalai matomi pro muziejų langus, atsiveria už senamiesčio kampo, lydi plaukiant keltu ar tiesiog einant pasivaikščioti po krantines. Stokholmo vasara yra lėta ir jauki – šilti vakarai, cinamoninės bandelės, parkai ir pokalbiai. Visa tai galite pasiekti iš Vilniaus skrisdami su „Norwegian“ arba SAS, iš Kauno – su „Ryanair“. Islandija gaivina krioklių purslais ir pasakų vaizdais Vasara yra geriausias laikas aplankyti Islandiją. Sostinėje Reikjavike liepa ir rugpjūtis labiau primena gaivų pavasario bei ankstyvo rudens derinį, tad pavėsio ieškoti nereikia. Galima lėtai apžiūrėti garsiausios miesto objektus, o tada tyrinėti salos gamtos stebuklus. Jų Islandijoje ypač gausu: lavos laukai, kriokliai, geoterminiai baseinai ir Atlanto vandenyno jėga. Maudynėms Reikjavike verta rinktis „Nautholsvik“ geoterminį paplūdimį visai šalia miesto. Kai oras vėsus, o nuo Atlanto pučia vėjas, šiluma iš Žemės gelmių paverčia maudynes ne iššūkiu, o masiniu ritualu. Įsimintiną patirtį suteikia ir Dangaus lagūna („Sky Lagoon“) netoli Reikjaviko centro, kur šiltas vanduo susilieja su vaizdu į vandenyną. Vasarą dauguma turistų Islandijoje traukia Auksinio rato maršrutu, kuris atveria Thingvellir nacionalinio parko grožį ir atveda iki galingojo Gullfoss krioklio. Keliaudami taip pat išvysite garsųjį Geisiro karštąjį šaltinį ir jo kaimyną Strokkurą, kuris aukštyn iššauna iki 100 metrų. Tiesioginį maršrutą į Islandijos sostinę iš Vilniaus siūlo „Wizz Air“. Dubline – ir barų daina, ir paplūdimio šiluma Kai vasara Lietuvoje tampa per karšta, atokvėpį gali pasiūlyti Dublinas. Nuo saulės čia nereikia slėptis užtrauktomis užuolaidomis, nes miestas kvėpuoja Atlanto vėju, žaliais parkais, akmeniniais krantais ir jaukia, šiek tiek pašėlusia airiška nuotaika. Dublinas ypač tinka tiems, kurie nori ne tik pabėgti nuo kaitros, bet ir pajusti kitokį vasaros ritmą: su pasivaikščiojimais prie jūros, kava mažose gatvelėse ir vakarais, kai norisi ne gūsio iš kondicionieriaus, o lengvo megztinio. Patys airiai juokauja, kad barai ir užeigos miesto centre dainuoti išmokys kiekvieną svečią. Jeigu dainuosite iki vidurnakčio ir ilgiau, tai vienas geriausių pasirinkimų gaivioms maudynėms Airijos sostinėje – Portmarnock paplūdimys, dar vadinamas aksominiu dėl minkšto ir švelnaus smėlio. Vos apie pusvalandis nuo miesto, ir prieš akis atsiveria ilgas smėlio ruožas, jūra, tolumoje matomos kalvos bei uostas. Norintys daugiau adrenalino gali traukti prie High Rock – Aukštosios uolos. Tai – vieta tiems, kurie mėgsta šuolius į vandenį ir tikrą Atlanto gaivą. Po maudynių šioje vietovėje verta pasilikti ilgiau, nes yra jaukių vietų pavalgyti, o pica su vaizdu į jūrą kartais tampa geriausiu vasaros planu. Į Dubliną galima nuskristi iš Vilniaus arba Kauno oro uostų – skraidina „Ryanair“ oro bendrovė. Talinas alsuoja akmens vėsa Talinas – puiki kryptis tiems, kurie nori pabėgti nuo tvankumos, bet nenori keliauti labai toli. Estijos sostinė vasarą turi viską, ko reikia: jūros vėją, akmeninį senamiestį, žalias pakrantes, ramesnį tempą ir šviesius vakarus prie Baltijos. Galima vieną dienos dalį praleisti klaidžiojant tarp viduramžiškų gatvelių, o kitą – jau būti prie vandens, basomis ant smėlio, su jūros oru ir jausmu, kad vasara nebūtinai turi būti karšta, kad būtų gera. Talinas puikiai apsaugos nuo karščio bangų, pasiūlydamas užeiti į istorinius pastatus, pavyzdžiui, storasienę Toompea pilį, nuo kurios kalvos atsiveria vieni gražiausių miesto vaizdų. Klaidžiojant senamiesčiu verta užsukti į jaukius muziejus, požemines ekspozicijas ar senųjų pastatų rūsius – net karštesnę dieną pasinersite į malonią vėsą, tad Talino istorija bus ne tik įdomi, bet ir gaivinanti. Maudynėms Taline verta rinktis Pirita paplūdimį – vieną mėgstamiausių miesto paplūdimių. Jis pasiekiamas maždaug per 20 minučių autobusu nuo centro, o infrastruktūra – patogi ir apgalvota: veikia persirengimo kabinos, tualetai, žaidimų aikštelės ir ledų kioskai. Taip pat verta atrasti Stroomi ir Pikakari paplūdimius Paljassaare pusiasalyje – juose yra pasivaikščiojimo takų ir paukščių stebėjimo bokštų. Iglupark maudynių zonoje Noblessner kvartale atsiveria vandens pramogos ir visus metus veikiančios saunos. Talinas ypač tinka tada, kai norisi paprasto plano – trumpas skrydis, gaivesnis oras, jūra šalia miesto ir savaitgalis, kuriame telpa ir senamiestis, ir maudynės Baltijoje. Tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Talino – su „airBaltic“ ir „Wizz Air“. Bergenas kviečia į lietaus ir saulės žaidimą Norvegijos miestas Bergenas vasarą vilioja dramatiško grožio pažadu. Svarbu pasiruošti, nes oras čia dažnai keičiasi greičiau nei planai. Saulę gali pakeisti lengvas lietus, lietų – ryški šviesa ant kalnų. Tad mėgstantys gamtos netikėtumus Bergene bus patenkinti. Miestą ir jo apylinkes verta rinktis, jei norisi atostogų, kuriose yra daugiau žalumos, vandens, akmens, debesų ir mažiau alinančios kaitros. Būtinai pakilkite funikulieriumi aukštyn ir pažiūrėkite į fiordus iš viršaus. O tada pereikite per garsųjį miesto turgų, kuriame galite paragauti šviežios žuvies ir jūros gėrybių. Maudynėms mieste puikiai tinka Nordnes Sjobad – jūros vandens baseinų ir maudynių vieta prie pat Bergeno centro. Norvegiškas vasaros ritualas čia yra toks: neriate į gaivų vandenį, pajaučiate druską ant odos, o tada dar kurį laiką sėdite ant kranto ir stebite laivus bei kalnus. Bergene vanduo nėra tik fonas, jis yra miesto tapatybės bei nuotaikos dalis. Tai ypač lengva pajausti Helleneset ar kitose vietinių maudynių vietose prie fiordų. Bergenas pasiekiamas tiesiogiai iš Vilniaus su „Wizz Air“, iš Palangos – su „Norwegian“ oro bendrove. Oslas žavi gamta ir architektūra Osle vasara atrodo šviesi, ilga ir maloni. Didmiesčio energija nesukelia jokios įtampos, netgi, priešingai, atpalaiduoja. Vos keli žingsniai nuo muziejų, kavinių ar modernios architektūros, ir jau esate prie vandens. Norvegijos sostinė ypač tinka tiems, kurie nori pabėgti nuo tvankumos, bet nenori atsisakyti miesto patogumų – Oslo fiordas, salos, parkai ir kalvos sukuria jausmą, kad pasiekti gamtą paprasčiau negu pulteliu įjungti televizorių. Viena geriausių maudynių vietų mieste – Sorenga jūros vandens baseinai. Tai moderni, miesto centre esanti jūros vandens maudynių zona, kur galima įšokti į Oslo fiordo vandenį, pasideginti ant medinių platformų ar tiesiog stebėti, kaip vietiniai leidžia vasaros dieną prie vandens. Jei norisi daugiau paplūdimio nuotaikos, verta keliauti į Huk paplūdimį Bygdoy pusiasalyje – ten laukia žaluma, akmenys, smėlis ir šiaurietiškas paprastumas, dėl kurio maudynės atrodo kaip natūrali dienos dalis. Skrydžiai į Oslą – vienas patogiausių pasirinkimų trumpai šaltostogų išvykai. Kelionę oru galima planuoti iš Vilniaus arba Palangos. Lietuvą su Norvegija jungia „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „Norwegian“ tiesioginiai skrydžiai.

2026 06 29 Daugiau

Raskite savo skrydį

Keliaukite lengvai

Krypčių žemėlapis

Naujienos

Paslaugos oro uoste