Naujienos

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai vyksta sklandžiai ir be reikšmingų priekaištų. Taip didžiausio šių metų Lietuvos infrastruktūros projekto įgyvendinimą vertina jį prižiūrintys specialistai. Anot jų, rangovai į duodamas pastabas visada atsižvelgia, o atsiradusius trūkumus nedelsiant ištaiso. Giriama ir darbų sparta, dėl kurios tako asfalto danga buvo paklota greičiau nei planuota.

„Iki šios dienos atlikti darbai atitinka projektui keliamus kokybinius parametrus bei techninį projektą“, – tikino statybos techninę priežiūrą tako rekonstrukcijos metu atliekančios įmonės „Problematika“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Tai, kad darbai Vilniaus oro uoste vyksta be trikdžių ir kokybiškai, patvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Viktoras Vorobjovas. Jo teigimu, VGTU Kelių tyrimo instituto Automobilių kelių mokslo laboratorijos atliktų Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstravimo darbų būtinų laboratorinių bandymų ir tyrimų rezultatai patvirtina panaudotų medžiagų ir atliktų darbų kokybės atitiktį.

„Atliekame įvairius kilimo ir tūpimo tako dangos konstrukcijai įrengti naudojamų medžiagų bandymus, t. y. medžiagų, kurios panaudotos įrengiant apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį, skaldos pagrindo sluoksnį bei asfalto dangos sluoksnius. Taip pat, atliekame ir įrengtų sluoksnių laboratorinius bandymus ir tyrimus, kuriais nustatome įrengtų sluoksnių storius, sutankinimą ir laikomąją gebą“, – apie bandymų spektrą kalbėjo V. Vorobjovas.

„Viskas vyksta pagal patvirtintą planą ir nuosekliai, darbai vykdomi tinkamai. Tikrai neteko girdėti jokių priekaištų ar susidurti su problemomis dėl rangovų atliekamų darbų kokybės ar naudojamų statybos produktų“, - tikino VGTU ekspertas.

„Problematikos“ direktoriaus pavaduotojas pagyrė ir tako rekonstrukcijos rangovų punktualumą. Pasak M. Petrausko, darbai neatsilieka nuo grafiko, o tako asfalto dangos klojimas netgi lenkia pradinį numatytą grafiką. Todėl „Problematikos“ specialistai neabejoja, kad visi iki rugpjūčio 18 d. numatyti rekonstrukcijos darbai bus atlikti laiku ir reikalaujamų kokybinių parametrų ribose.

„Mūsų bendrovės specialistai pripažįsta, kad rekonstrukcijos darbus atliekančios kompanijos tikrai gerai pasiruošusios darbų organizavimui ir statybos proceso valdymui“, - tikino M. Petrauskas.

Kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbams vadovaujančios bendrovės „A.C.B“ atstovas Jonas Gurčus taip pat džiaugiasi kokybišku komandos darbu. Jo teigimu, vieninteliu iššūkiu rangovams tapo antroje liepos pusėje Vilnių dažnai skandinusios liūtys. 

„Lietūs iš tiesų sutrukdė. Buvome priversti nuomotis vandens siurblius, taip pat samdyti papildomus žmones, kadangi kitos išeities nebuvo. Tačiau galiausiai viską sėkmingai sutvarkėme ir išvengėme vėlavimų“, - kalbėjo „A.C.B“ atstovas, pažymėjęs, kad jau paklotos tako asfalto dangos parametrai pilnai atitinka projekte keltus reikalavimus.

Iki rugpjūčio 17 d. truksianti kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Vilniaus oro uoste prasidėjo liepos 14 d. Šiuo metu pagrindinių Lietuvos oro vartų titulą laikinai yra perėmęs Kauno oro uostas.

Rekonstruojant taką bus pakeista ne tik senoji tako danga ir sutvirtinta skrydžių juosta, bet ir įrengtos naujos lietaus surinkimo ir drenažo sistemos, taip pat rekonstruota žiburių sistema.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.