Naujienos

Beveik 408 tūkst. aptarnautų keleivių ir daugiau nei 4300 skrydžių. Tokiais šių metų liepos mėnesio rezultatais gali džiaugtis tris šalies oro vartus valdantys Lietuvos oro uostai. Išskirtiniu augimu vidurvasarį pasižymėjo Lietuvos aviacijos centru tapęs Kauno oro uostas, kuris sulaukė tris kartus daugiau skrydžių ir keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kaip teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, liepą keleivių ir skrydžių skaičiui įtaką padarė Vilniaus oro uosto rekonstrukcija – nuo liepos vidurio 35 dienoms uždarytas kilimo ir tūpimo takas.

„Daugumai skrydžių ir keleivių, kaip ir planuota, persikėlus į Kauno oro uostą, jame skrydžių skaičius išaugo iki rekordinių 2344, o keleivių – iki daugiau nei 235 tūkst. Palyginimui, 2016 m. liepą antrasis pagal dydį šalies oro uostas sulaukė 724 skrydžių ir apie 70 tūkst. keliautojų. Kitaip tariant, šie rodikliai šiemet šoktelėjo daugiau nei tris kartus, – kalba G. Almantas.

Tako rekonstrukcijos metu į Kauno oro uostą be 17 nuolatinių skrydžių krypčių laikinai iš Vilniaus perkeltos dar 39 kryptys. Tai leido Kaunui vasaros viduryje aptarnauti 1329 papildomus skrydžių reisus.“

Pasak G. Almanto, nors liepą keleivių ir skrydžių skaičius sumažėjo tik vieninteliame Vilniaus oro uoste, visgi per dvi liepos savaites, iki uždarymo, sostinės oro uostas spėjo aptarnauti 136 tūkst. keleivių ir 1417 skrydžių.

Iš viso liepą Lietuvos oro uostai sulaukė apie 14 proc. mažiau keleivių nei tuo pačiu metu pernai, nors planuota, jog dėl rekonstrukcijos šis rodiklis gali sumažėti nuo 15 iki 20 proc.

„Liepos rezultatai nepaveiks bendro per metus aptarnautų keliautojų skaičiaus ir planuojame, kad jis išliks ne blogesnis nei pernai. Nors šį mėnesį fiksuotas keleivių sumažėjimas, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai sulaukė 15 proc. siekusio keleivių srautų augimo“, – primena G. Almantas.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius taip pat akcentuoja, kad augimas liepą neaplenkė ir Palangos oro uosto. Keleivių čia, lyginant su praėjusių metų liepa, buvo net 35 proc. daugiau, t. y. beveik 36 tūkst. Skrydžių skaičius išaugo 17 proc., t. y. iki 582.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose liepą skrydžiai buvo vykdyti net 86 maršrutais, o bendras jų skaičius siekė 4343. Jais pasinaudojo beveik 408 tūkstančiai keleivių.

Liepą Lietuvos oro uostų aptarnautuose skrydžiuose buvo pasiūlyta daugiau nei 507 tūkstančiai vietų, o vidutinis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos vykdytų skrydžių užimtumas siekė 80 proc.

 

Skrydžių skaičius

 

VNO

KUN

PLQ

LOU

2017 m. liepa

 1 417

 2 344

 582

 4 343

2016 m. liepa

 3 700

 724

 497

 4 921

Pokytis, %

-62%

224%

17%

-12%

     

Keleivių skaičius

 

VNO

KUN

PLQ

LOU

2017 m. liepa

 136 157

 235 759

 35 943

 407 859

2016 m. liepa

 375 726

 70 169

 26 637

 472 532

Pokytis, %

-64%

236%

35%

-14%

      

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.